VAIKŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ ANKSTYVOSIOS REABILITACIJOS TARNYBA

 

„Daugelis dalykų gyvenime

 gali palaukti.

Vaikas laukti negali. Jo vardas – ši diena...“

                                                                                      

ADRESAS 

Žemaitijos g. 6, Naujoji Akmenė;

Ligoninės patalpose

II aukštas 96 kab.

Telefonas pasiteiravimui:

Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 15 val.

8- 425- 56527

 


Ankstyvosios reabilitacijos tikslas: ankstyvas vaikų raidos išsiaiškinimas; kompleksinė pagalba vaikams  bei jų šeimai, auginančiai vaiką su negalia ar

 

tokį, kurio raida gali sutrikti; raidos sutrikimą turinčių vaikų integracija į ikimokyklinės ugdymo įstaigas. Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba didžiausią dėmesį skiria vaikų iki vienerių metų raidos sutrikimų aiškinimui ir koregavimui, nes visi reabilitacijos metodai efektyviausi šiame amžiuje. Teikiame efektyvią kompleksinę: medicininę, psichologinę, pedagoginę, socialinę pagalbą vaikams nuo gimimo iki 7 metų ir jų šeimoms (pirmenybė teikiama vaikams iki 4 metų).

Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje dirba specialistų komanda, kurie ištyrę vaiką, šeimos poreikius, sudarys pagalbos planą. Dažnai labai svarbu žinoti, koks specialistas dirba ir kokios pagalbos iš jo galima tikėtis.

  

Komandą sudaro šie specialistai

 

Gydytojas

Nustato medicininę ir raidos diagnozes, sudaro gydymo planą, suteikia informacijos apie galimą tolesnę vaiko raidą, esant reikalui, siunčiamas konsultuotis pas kitus specialistus.

Psichologas

Nustato vaiko išsivystymą, atlikdamas specialius testus, konsultuoja šeimą, padeda spręsti psichologines problemas. Galima aptarti vaiko elgesio sutrikimus, jūsų emocines problemas.

Logopedas – spec. pedagogas

Padeda jums mokyti Jūsų vaiką pažinti pasaulį, kalbėti, žaisti. Jam padedant išmokinsite maitinti vaiką, ugdyti prieškalbinius įgūdžius.

Kineziterapeutas

Judesių terapeutas. Jis išmokys Jus, kaip ugdyti teisingą vaiko judesį, pritaikys specialią įrangą vaiko sėdėjimui, stovėjimui.

Socialinis darbuotojas

Suteikia informacijos, kur galima gauti tinkamą pagalbą, supažindina su socialinėmis garantijomis, padeda šeimai spręsti socialines buitines problemas.

 

TAIKOMI DIAGNOSTINIAI METODAI:

  1. Medicininio tyrimo metodai.
  2. Raidos ir psichologinio tyrimo metodai.
  3. Prieškalbinių įgūdžių ir kalbos tyrimas.
  4. Judesių tyrimas.
  5. Psichosocialinės šeimos būklės tyrimas.

 

TEIKIAMA PAGALBA VAIKAMS:

1. Su naujagimystės rizikos veiksniais:

  • neišnešiotumas, pernešiojimas
  • gimdymo trauma
  • perinatalinė hipoksija
  • įgimtos centrinės nervų sistemos infekcijos
  • traukuliai naujagimystėje
  • raumenų tonuso sutrikimai
  • maitinimo sutrikimai.

2. Su centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis, sukeliančiomis raidos sutrikimus:

  • genetinės ir medžiagų apykaitos ligos
  • polineuropatijos
  • cerebrinis paralyžius ir paralyžiniai sindromai
  • epilepsija
  • įgimtos CNS vystymosi anomalijos
  • galvos ir nugaros smegenų traumų padariniai.

3. Su raidos problemomis:

  • motorikos (judėjimo) sutrikimas
  • kalbos ir bendravimo sutrikimas
  • protinis atsilikimas
  • autizmas ir kt. įvairiapusiais raidos sutrikimais
  • miego, maitinimo sutrikimais.

4. Su elgesio ir emocijų sutrikimu:

  • nepaklusnumas
  • hiperaktyvumas
  • sunkiu atsiskyrimu nuo tėvų
  • agresyvumu.

5. Su socialinės rizikos veiksniais:

  • vaiko nepriežiūra, tėvų nepatyrimas, žemas išsilavinimas, bedarbystė, blogos gyvenimo sąlygos, vaiko emocinis slopinimas, mokomosios ir žaidybinės patirties stoka, nesutarimai šeimoje, skyrybos, netipiška tėvystės situacija, psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje.

Būtent tėvai pirmieji gali pastebėti, jog vaiko vystymasis vėluoja. Kilus net menkiausiam įtarimui, nevenkite klausti gydytojo visos informacijos apie ligą. 

Būkite atviri. Papasakokite gydytojui apie vaiko raidą, Jūsų jausmus, santykius šeimoje.

 

PATARIAME KREIPTIS Į GYDYTOJĄ, JEI:

 

3 mėn. kūdikis – nereaguoja į stiprų garsą, neklauso kalbančiojo balso, nežiūri į kalbančiojo veidą, nepradeda guguoti, valandų valandas ramiai guli lovytėje nežaisdamas ir nebendraudamas, nekelia galvos gulėdamas ant pilvo.

6 mėn. kūdikis – nepasisuka į kalbantįjį asmenį, nemėgsta žaisti, nesišypso, nesijuokia, neguguoja, nesiekia ir negriebia daikto, nerodo noro sėstis.

12 mėn. vaikas – nežaidžia žaidimų, neploja katučių, nesako skiemenų ma-ma, tai-tai, nesistoja.

18 mėn. vaikas – nebando valgyti pats su šaukštu; nemėgdžioja garsų, nesiekia akių kontakto, neatsitupia keldamas daiktus, nejudrus ir nenoriai keičia padėtį.

24 mėn. vaikas – nevardija keleto pažįstamų objektų, netaria 2-3 žodžių frazių, nepastebi mašinų ir kitų žaislų, nebėgioja, nelipa ant baldų, nelipa laiptais, nesiekia spalvotų daiktų, nesidomi knygelėmis.

36  mėn. vaikas – nesidomi vaikais ir suaugusiais, mažai kalba, nežaidžia fantazinių žaidimų, nemėgsta žiūrėti į nuotraukas ir pažįstamus daiktus, nuolatos žaidžia vieną ir tą patį žaidimą, negali važiuoti triračiu, didesnę laiko dalį vaikšto ant pirštų galų, eidamas dažnai krenta ir užsigauna, vengia akių kontakto.

 

PATEKIMO TVARKA 

Priimami vaikai nuo gimimo iki 7 metų amžiaus, turintys pediatro, bendrosios praktikos gydytojo ir kitų vaikų ligų specialistų siuntimą. 

Gydymo trukmė 18 apsilankymų per metus.